Žmogelis laidoja savo uošvienę. Graudžiai verkia, raunasi plaukus nuo galvos. Aplinkiniai ima žvalgytis, sukioti pirštais prie smilkinių. Galų gale kažkas paklausia:
- Na, klausyk, ko gi taip liūdi?
- O kaip neliūdėti? Vos prieš porą dienų atėjęs buvo draudimo agentas, siūlė ją apdrausti 100 tūkstančių litų sumai... O aš jam pasakiau, kad ta bjaurybė dar 50 metų pragyvens.